Tatuiruočių reikšmės (1 dalis)

Štai keliantas tatuiruočių reikšmių. Galbūt kam nors pravers arba pasisemsit įdėjų tatuiruotėms :)

Achilo kulnas – simbolizuoja žmogaus silpnybę, labiausiai pažeidžiamas jo vietas.

Aguona – tai užmaršties, miego ir sapnų simbolis. Kadangi žydi trumpai, simbolizuoja trapumą ir laikinumą.

Aitvaras – neramumo, padaužiškumo, pavydumo ir kerštingumo simbolis.Tikėta, kad neša turtus ir laimę, bet gali būti ir nelaimių sukėlėjas.

Akis – simbolizuoja saulę, Dievo akį ir dvasinį regėjimą, atspindi sielos ir dvasios procesus. Kartu tai amžino budrumo, kūno šviesos ir sielos lango ženklas, sielos atspindys.

Akmuo – tai amžinumo, stiprumo simbolis. Reiškia dvasinį sunkumą, sielvartą.

Altorius – simbolizuoja dvasinį pasaulio centrą, siejamas su kalno, medžio simboliais.

Amžinasis žydas – amžinoms klajonėms pasmerkto žmogaus simbolis.

Angelas – simbolizuoja sielos persikėlimą į dangaus karalystę. Tikima, kad kiekvienas žmogus turi savo angelą sargą, kuris jį lydi visą gyvenimą.

Antis – plepumo simbolis.

Apskritimas – tai savojo Aš, Tobulybės, atgimimo, dangaus, oro, amžinybės simbolis. Saugo nuo piktųjų dvasių ir demonų. Begalinė linija simbolizuoja laiką, vienovę, begalybę ir baigtį.

Arklys – tikėta, kad jame slypi vaisingumo jėgos, galinčios veikti ir žmonių gyvenimą, o kaukolė saugo nuo blogio, ligų, nelaimių, parazitų. Tai Gyvybės medžio saugotojas, jėgos, jaunystės, seksualumo ir vyriškumo simbolis.

Asilas – simbolizuoja bukumą, kvailumą, vaisingumą.

Ąsotis – gausumo, derlingumo simbolis. Tikėta, kad jame buvo laikomas Gyvybės gėrimas.

Atsiklaupimas – pagarbos, paklusnumo ir nusižeminimo ženklas.

Auksas – simbolizuoja amžinumą, tobulumą, pastovumą ir viską, kas turi didžiausią vertę ar ką sunkiausia pasiekti. Taip pat įžvalgumo ir proto simbolis.

Aušra – tai vilties, jaunystės, galimybių išsipildymo, naujos pradžios simbolis.

Avilys – simbolizuoja žmonių bendruomenę, dievišką pasaulio tvarką, Bažnyčią.

Avinas – tai vyriškumo, jėgos ir kuriamosios energijos ženklas, kartais simbolizuoja nuolaidų, nedrąsų, kvailą žmogų. Tikėta, kad jo kraujas simboliškai grąžina žemei derlingumą.

Avinėlis – simbolizuoja švelnumą, gerumą ir tyrumą, nekaltumą ir nebylumą. Kasdienybėje avinėliu vadinamas lėtokas, nieko neišmanantis žmogus.

Ąžuolas – jėgos, vyriškumo, didvyriškumo, ištvermės ir tvirtumo simbolis, dievų buveinės ženklas. Laikomas medžių valdovu, o iš jo lapų nupinti vainikai buvo įteikiami nugalėtojams ir simbolizavo jėgą, tvirtybę, orumą.

Babelio bokštas – žmonių puikybės, pasipūtimo, sąmyšio ir netvarkos simbolis.

Balandis – mirusiojo dvasios simbolis, dangaus pasiuntinys. Tai ramybės, taikos, nekaltumo, švelnumo, tyrumo, meilės ir ištikimybės simbolis. Du balandžiai reiškia sutuoktinių laimę ir atsidavimą.
 Balta spalva – tai angelų spalva, siejama su šventumu, reiškia tyrumą, nekaltumą, tobulybę ir absoliutą, šviesą ir dvasinį atgimimą, išmintį, dieviškumą, gyvybę, džiaugsmą, gėrį, sėkmę, švarą. Balta vėliava reiškia paliaubas, taiką.

Bangos – simbolizuoja galią.

Barzda – vyriškumo ir jėgos simbolis. Ilga barzda reiškia išmintį.

Batai – nusiauti batus, įeinant į namus, reiškia pagarbą ir sugebėjimą žemiškus dalykus palikti už durų.

Bedugnė – šviesos, švaros, lieknumo, nekaltumo, tyrumo, skaistumo ir moteriškumo įsikūnijimas.

Bitė – nemirtingumo ir atgimimo, darbštumo, vilties ir tvarkingumo, uolumo bei švaros simbolis. Dėl gebėjimo skraidyti simbolizuoja į dangų kylančią siela.

Bokštas – neprieinamumo, apsaugos, tvirtumo, išliekamumo, valdžios ir pakilimo virš kasdienybės simbolis.

Bučinys – reiškia nuoširdų atsidavimą, ypatingą pagarbą, meilę.

Burbulas – tai menkų, nerealių planų ir norų simbolis, atspindintis pasaulio niekingumą ir nepastovumą.

Chaosas – simbolizuoja netvarką, painiavą, suirutę.

Citrina – gyvenimo, tyrumo ir ištikimybės, apsisaugojimo simbolis.

Česnakas – apsisaugojimo priemonė nuo blogos akies, piktųjų dvasių. Tikėta, kad aštrus kvapas suteikia išvarymo galią.

Dagys – simbolizuoja blogį, apsaugą, rūpesčius ir skausmą.

Dalgis – simbolizuoja mirtį, gyvybės nutraukimo akimirką.

Dangus – aktyvi kuriančioji galia, gerovės ir gyvybės šaltinis. Tai savo valią žmonijai diktuojančių dievų, dieviškų būtybių, gerųjų dvasių, angelų, šventųjų ir po mirties patekusių išganytų sielų buveinė, rojus, dausos, pragaro priešingybė.

Darželis – tai merginos vertės matas, pasididžiavimas.

Debesis – tai vaisingumo simbolis, tamsus, niūrus debesis – grėsmės, nerimo, įtampos ženklas. Gali reikšti ko nors didelę daugybę.

Deimantas – simbolizuoja pastovumą, nuoširdumą, tyrumą ir dvasingumą. Siejamas su nepaperkamumu ir nenugalimumu.

Delfinas – simbolizuoja dorybę, meilę, darbštumą, draugiškumą ir saugumą. Tikima, kad jis ant nugaros nugabena mirusiųjų sielas į pomirtinę karalystę.

Devyni – reiškia amžinybę, tobulumą ir pilnatvę, ko nors daugybę.

Diena – simbolizuoja aiškumą, protą, atvirumą, bei laiką, žmogaus gyvenimą, amžių.

Dykuma – reiškia ramybę ir kontempliaciją. Tai atsiskyrimo ir vienatvės vieta.

Dirva – suarta dirva simbolizuoja moters įsčias, o nesuarta – Marijos skaistybę.

Drebulė – simbolizuoja skausmą ir aimanas.Išdavystės medis.

Drobelė – merginos darbštumo, kruopštumo ir rūpestingumo liudijimas.

Drugelis – simbolizuoja gyvenimą, amžiną džiaugsmą, mirtį, trapumą ir nepastovumą, prisikėlimą arba atgimimą. Tai tuštybės ir beprasmio išdidumo simbolis.

Druska – simbolizuoja gyvybinę jėgą, nemirtingumą, nes yra labai švari ir saugo nuo nelaimių.

Dulkė – žmogaus laikinumo, menkumo šioje žemėje simbolis.

Dūmai – simbolizuoja pasaulio ašį. Kartu tai yra gėrybių ir gyvenimo nepastovumo simbolis. Žemės ir dangaus, materialaus ir dvasinio ryšio ženklas.

Duona – tai ypatingas žmonių bendrijos, sugyvenimo ir tarpusavio ryšio, dvasinio peno, kūno ir sielos maisto simbolis.

Durys – tai namų ženklas. Simbolizuoja ir perėjimą iš vieno gyvenimo tarpsnio į kitą arba iš gyvenimo į mirtį. Uždaros durys reiškia ką slepiamo, paslaptį, draudimą ir neprieinamumą, atviros durys – leidimą, kvietimą įeiti arba simbolizuoja atskleista paslaptį.

Dvasios – gali būti ir gerosios, žmogui padedančios, ir piktosios, žmogui kenkiančios dvasios. Dar skirstomos į žmogaus globėjas, žmogaus giminės dvasias ir jo protėvių dvasias.

Dvylika – tai visatos, dvasinės, kosminės ir žemiškos tvarkos ir sėkmės simbolis, siejamas su erdvės ir laiko idėja, apskritimu bei ratu.

Eglė – amžinumo, gyvybingumo. Tikėta, kad ji nubaido piktąsias dvasias, todėl atneša sėkmę, sveikatą, pašalina blogį, yra narsumo, drąsos, geros nuotaikos, nemirtingumo, išdidumo ir karališkosios garbės simbolis.

Erelis – simbolizuoja šviesą, saulę, karališką didybę, dangaus dievus ir dvasinį pažinimą. Įkūnija nemitingumą, laisvą dvasią, valdžią, jėgą, stiprybę, įžvalgumą, pergalę ir pasididžiavimą.

Erškėtis – laikomas sunkumų, kliūčių ir kančios simboliu. Erškėčių vainikas – skausmo, kančios, pajuokos ir pažeminimo ženklas.

Ežeras – simbolizuoja vietą, kurioje gyvena požeminės būtybės, fėjos, nimfos ir kt., viliojančios žmones, kad įtrauktų į savo karaliją. Tai paslaptis, kurios žmogui nelemta pažinti.

Gaidys – laiko skaičiuotojas, piktų dvasių išvaikytojas, ryto, saulės patekėjimo, prasidedančios dienos pranašas, kurio giedojimas siejamas su gamtos ritmo nuolatine kaita, atgimimu, nes jo giesmė skelbia aušrą ir simbolizuoja budrumą bei šviesos pergalę prieš tamsą. Tai drąsos, kovos, vyriškumo, prisikėlimo, ugnies ir saulės simbolis. Kasdienybėje gaidys simbolizuoja menką, silpną arba mėgstantį peštis žmogų.

Galva – simbolizuoja protą, intelektą, gyvybę, gyvenimą.

Gandras – tai vaisingumo, šeimos gausumo, vaikų pareigos tėvams, turto kaupimo simbolis. Tikėta, kad namai, kur peri gandrai, yra laimingi, nes saugo nuo gaisrų ir negandų, todėl yra laimės simbolis.

Gebenė – moteriškumo, draugystės ir ištikimybės simbolis, reiškia nemirtingumą, atgimimą.

Gegutė – laikoma blogio įsikūnijimu, simbolizuoja santuokinę neištikimybę.

Geltona spalva – amžinybės ir pastovumo, kilnumo ir darnumo, protingumo bei senatvės ženklas, simbolizuoja brandumą, kartu reiškia perspėjimą, dėmesio atkreipimą. Vėliau tapo išdavystės, melo, veidmainystės, degradacijos, godumo, pinigų, pavydo spalva.

Gėlės – gyvybės ir žemės jėgos, viską vainikuojančios baigties, tikrosios esmės, grožio, moteriškumo, pasyvaus pasidavimo ir nuolankumo, nepastovumo, trapumo ir laikinumo simbolis.

Giltinė – mirties simbolis.

Gintaras – tai sustingusios saulės šviesos, lietuviškumo simbolis.

Giria – tai nekultūrinis, ne žmogaus rankų sukurtas pasaulis, kuriame galima užtikti paslaptingų vietų ir pamatyti mitinių būtybių.

Gyvatė – tai šventų vietų, požemio karalystės saugotoja, amžinai negęstančios gyvybės ir jos atsinaujinimo bei neišsenkančios galios, išminties simbolis. Tačiau kartu ji buvo siejama su blogiu, nuodėme, šėtonu.

Grandinė – visuotinio ryšio tarp dangaus ir žemės bei laisvės netekimo, vergystės simbolis.

Gulbė – reiškia vandens ir žemės susijungimą, yra grožio, tyrumo ir žavumo, grakštumo, švelnumo simbolis.

Hetera – simbolizuoja laisvą, koketišką moters elgesį.

Ietis – vyriškumo simbolis, siejamas su karu, prievarta, jėga, vaisingumu. Kartu tai pagrindinės dorybės – tvirtumo atributas.

Iltis – laimės ženklas.

Juoda spalva – tai negatyvi spalva, simbolizuojanti tamsą, liūdesį, mirtį, gedulą, skausmą, nelaimę, ligą, mirtį. Tačiau ši spalva reiškia ir išsilavinimą, išmintį, eleganciją.

Jūra – simbolizuoja visa praryjančią prarają, nežinomybę, yra neišsenkančios gyvybės, energijos šaltinis,kurio tamsi gelmė slepia daug nežinios, o neišmatuojamas lygus paviršius reiškia begalybę.

Kalnas – simbolizuoja vyriškumą, absoliučią realybę, pasaulio atspindį. Kilimas į kalną reiškia sunkiai pasiekiamą aukštesnį dvasingumą.

Kapas – simbolizuoja ramybę, kur mirusysis susijungia su žeme. Tai riba, skirianti „savą” ir „svetimą” pasaulį, mirusiųjų protėvių, gyvenimo ar susiejimų vieta.

Karūna – valdžios, šlovės, išskirtinės padėties, kilmingumo, dvasinės šviesos ir amžino gyvenimo, sėkmės, asmenybės pagerbimo aukščiausias simbolis.

Katė – paslapties, sumanumo, išminties, mokėjimo išsisukti iš keblios padėties simbolis. Juoda katė yra velnio įsikūnijimas,

raganų palydovė.

Kelias – siejamas su ieškojimu, paliegimu, sekimu paskui ką nors. Tai žmogaus gyvenimo simbolis: žmogus yra tik keleivis, o jo kelionė amžina ir beprasmiška.

Kelionė – simbolizuoja gyvenimo kelią arba dvasinį tikslų ieškojimą.

Kibirkštis – simbolizuoja smarkumą, staigų pyktį, karščiavimąsi.

Kirminas – simbolizuoja žemę ir kuklų gyvenimą, tamsą, rūpestį, neramumą ir sąžinės graužimą. Tai nuosmukio, pažeminimo bloga lemenčiu ženklas.

Kirvis – galybės, kilmingumo, mirties, karo, naikinimo ir griovimo ženklas.

Knyga – simbolizuoja darnią visumą ir yra žinių, mokytumo ir pasaulio vienovės simbolis. Atversta knyga reiškia pažinimą ir visatos išmintį, užversta – paslaptį, dar neįgyvendintas galimybes.

Kojos – (basos) simbolizuoja nuolankumą, nusižeminimą ir neturtą, vergystę.

Kraujas – gyvybės galių ir aukos simbolis.

Kryžius – aukščiausias sakralinių vertybių simbolis, tapęs vienu universaliausių, seniausių ir labiausiai paplitusių religinių ir magiškų simbolinių ženklų pasaulyje.

Kryžkelė – simbolizuoja būsenų kaitą, pavyzdžiui perėjimą iš vienos gyvenimo fazės į kitą, iš gyvenimo į mirtį. Taip pat simbolizuoja abejonę, apsisprendimą, tolesnio kelio pasirinkimą.

Kupra – gyvenimo, lemties, naštos simbolis.

Kviečiai – jų, kaip ir kitų javų, sėja, augimas, pjūtis yra gimimo ir mirties ir atgimimo simbolis. Kviečių pėdas reiškia žemės derlingumą, augimą ir gausą, vaisingą saulės ir dirvos sąjungą.